Morkus

MORKUS. Į prieglaudą Morkus atkeliavo kartu su savo sesute Nindze. Jų gyvenimas apsivertė, kai mirė šeimininkas, o artimieji negalėjo ar nenorėjo jų pasilikti. Taip abu katukai atsidūrė prieglaudoje. Abu jie be galo meilūs ir žmogaus draugijos pasiilgę. Nindzė jau rado savo naujus namus, o jos brolis Morkus vis dar laukia. Ir laukia jis tiesiogine to žodžio prasme – prie durų. Morkų beveik visada rasite sėdintį šalia jų, tarsi tikintį, kad tuoj kažkas ateis būtent jo pasiimti. Jis kantriai sėdi, miauksi ir viltingai stebi kiekvieną įeinantį. Morkus mėgsta būti glostomas, mielai bendrauja su žmogumi, tačiau kaip tikras katinas kartais parodo ir savo ribas. Pasiglaustęs, gavęs dėmesio, jis ramiai grįžta į savo „postą“ prie durų – laukti. Labai norisi, kad vieną dieną tos durys Morkui atsivertų ne į prieglaudos koridorių, o į tikrus namus.