Furbis

Furbiuką parsivežėme iš Šilalės rajono. Buvo atklydęs į vieną sodybą, ir anot apie šunelį pranešusių žmonių, vis sukosi ir sukosi apie save… Dėjome skelbimą, deja, niekas šio mielo šunelio nepasigedo. Furbis be galo švelnus ir atsargus, ir sugeba taip apsikabinti ir stovėti and dviejų kojyčių, dar ir užlenkdamas stipriau letenėles lyg nenorėtų paleist, kad labai graudu pasidaro, jog jis neturi žmogaus, prie kurio galėtų glaustis kiekvieną dieną. Kai taip padarė pirmosiomis dienomis, atsargiai prisliūkinęs, pažiūrėjęs į akis, nors ir labai bijodamas, ėmė ir apsikabino, tai buvo labai liūdna palikt jį vieną. Dabar jis jau apsiprato, taip nebijo, laukia pasivaikščiojimų, susidraugavo su kitais šuneliais. Į kates nereaguoja. Manome, kad draugautų su visais. Tik va dažnai jo emocijas, netgi džiaugsmingas, palydi toks apsisukimas aplink save lyg valsiuką šoktų. Kaip būtų smagu, kad atsirastų žmogus, kuris pamiltų šį fainuolį šiurkštuką su visais jo valsiukais ir padėtų įveikti ir pamiršti praeityje patirtas išdavystes, nuoskaudas ir baimes.