Dina

Ši kalytė pragyveno gražų gyvenimą su savo šeimininke. Deja, jų draugystę išskyrė tai, ko negali nuspėti ir nuo ko negali apsisaugoti – šeimininkės mirtis. Dina yra sofinis – lovinis šuo. Ji dievina šilumą ir su šitu pomėgiu yra mus ne juokais išgąsdinusi. Sykį atėję į kambarėlį jos neradome. Puolėme ieškoti per visus kiemus, prieglaudos patalpas – nėra. Galiausiai Diną radome susisukusią po pledu taip, kad net nosies nesimatė. Panelė tiesiog taip snaudė, kad nereagavo į kvietimą vardu. Dina myli ne tik sofas, bet ir žmones. Tarsi mažas vaikas susikrausto ant kelių, tuomet atkiša pilvuką paglostymams, o jeigu žmogus nereaguoja į jos siunčiamus signalus, lyžteli veidą ir suloja. Mėgsta pasivaikščiojimus, tačiau blogu oru į kiemą eina tik šiltai aprengta. Kitaip šios panelės neįmanoma išvilioti į kiemą. Dina turi darinuką ant kaklo, kuris kol kas nėra pyktybinis, tačiau reikia nuolat stebėti dėl pakitimų galimybės.