Mikis

Mirus Mikio šeimininkei, buvo planuota šunį eutanazuoti, tačiau likimas visgi sudėliojo kortas kitaip ir jis atkeliavo į mūsų globą. Taip Mikis išsilaisvino ne tik iš mirties gniaužtų, bet ir gyvenimo prie būdos. Vos atkeliavęs pas mus, mažasis ponas visiems savo nuomonę išsakė urzgimu. Kadangi aplinka nauja, o šuo aklas, pirmiausi pykčiai pasirodė kuomet pats už ko nors užkliūdavo, tuomet visiems išaiškino, kad prisilietimų jis taip pat nepageidauja, o dar labiau nepageidauja, kad kas nors būtų šalimais, kai jis valgo. Ir visgi, kiek apsipratęs su nauja vieta, Mikutis parodė, kad širdyje jis visai ne žvėris. Dabar pakalbintas sekioja iš paskos, o pajutęs, kad žmogus pritūpė šalimais, priekinėmis letenėlėmis pasilipa ant kelių ir taikosi lyžtelt veidą. Toks tas mūsų Mikis – kartais piktas ant pasaulio, kartais labai švelnus.