Pjeras

Pjeras – mūsų globotinis, apie kurį, galima sakyti, žinome visai nedaug. Iš to, ką kasdien matome, Pjeras yra uždaro būdo šunelis. Atrodo, tyliai praeina pro šalį, tarsi gyventų savo vidiniame pasaulyje. Tokie šunys dažnai būna tie, kurie visą gyvenimą praleido prie grandinės – bėgo ratu aplink būdelę, o tas mažas ratas ir buvo visas jų pasaulis. Niekas jų nekalbino, neglostė, nemylėjo. Šiek tiek žinome ir apie ankstesnį Pjero gyvenimą. Vieną dieną jis nutrūko nuo grandinės ir bėgo, kur akys vedė. Bėgo tol, kol pavargo. Atklydo į įmonės teritoriją ir ten prigulė pailsėti. Šeimininkas jį prisiminė ir pradėjo ieškoti tik po kelių mėnesių. Pjeras – nedidelio ūgio kudliukas. Jis jau senelis, tačiau vis dar guvus, sveikas, draugiškas ir geras šuo. Jam ieškome ramių namų. Šeimos, kuri priimtų Pjerą tokį, koks jis yra, ir nereikalautų, kad jis iš karto taptų drąsiu, atviru ir viskuo pasitikinčiu šunimi. Mes žinome, kad namai daro stebuklus. Tam reikia laiko, bet net ir patys rimčiausi seneliai, regis, niekada nepažinę tikro gyvenimo, ima keistis. Vieną dieną jie pradeda žaisti su žaislais. Kitą – patys prieina arčiau žmogaus. Ir pamažu supranta, kad gyvenimas gali būti visai kitoks. ❤️