Upis

Upis – senjoras, kuris negirdi, bet širdimi jaučia kiekvieną gerą žmogų ❤️ Visą gyvenimą Upis praleido kaime, pririštas grandine. Vieną dieną jis nutrūko su visu sunkiu lenciūgu ir išėjo – gal vedamas smalsumo, o gal ieškodamas laisvės, kurios niekada nebuvo pažinęs. Nuklydęs apie 5 kilometrus nuo namų, jis įstrigo prie upės – grandinė užsikabino už šaknų, o pats Upis liko vienas ant kranto. Kiek laiko ten praleido, niekas nežino. Kad išgyventų, išsikasė urvą žemėje ir kantriai laukė. Tik laimingo atsitiktinumo dėka žmonės jį pastebėjo. Gelbėtojams teko tamsoje gumine valtimi keltis per upę, kad pasiektų šunį. O Upis jų laukė vizgindamas uodegą – be baimės, be pykčio, tik be galo laimingas matydamas žmogų. Nepaisant visko, ką teko patirti, Upis liko nepaprastai geras, draugiškas ir mylintis. Jis puikiai sutaria su žmonėmis, vaikais ir kitais šunimis. Visada linksmas, energingas ir kupinas gyvenimo džiaugsmo. Upio sveikata gera – vienintelis ypatumas, kad jis negirdi. Tačiau tai jam netrukdo džiaugtis gyvenimu ir dovanoti meilę. Dabar Upis ieško vienintelio dalyko, kurio niekada neturėjo – tikrų namų, kuriuose daugiau niekada nereikės būti skriaudžiamam ar likti vienam. Jis tikrai nusipelnė laimingos senatvės. 🐾💙