Mikročipavimas — kas tai ir kodėl būtina

Mikročipas — tai mažas, bet be galo svarbus gyvūno „pasas“, padedantis susigrąžinti dingusį augintinį ir įrodyti, kad jis tikrai jūsų. Lietuvoje tai ne tik gera praktika, bet ir įstatymo reikalavimas. Pažiūrėkime, kaip tai veikia.

Kas yra mikročipas?

Tai maža, ryžio grūdelio dydžio kapsulė, kurią veterinaras įšvirkščia po gyvūno oda, dažniausiai tarp menčių. Procedūra panaši į įprastą injekciją — greita ir beveik neskausminga, narkozės nereikia. Kapsulėje užkoduotas unikalus skaitmenų kodas, kuris niekada nepasikartoja.

Kaip jis veikia?

Kai radęs gyvūną žmogus atneša jį pas veterinarą ar į prieglaudą, čipas nuskaitomas skaitytuvu. Ekrane pasirodo unikalus numeris, pagal kurį gyvūnų registre randami savininko kontaktai. Taip vos per kelias minutes galima susisiekti su šeimininku — net jei gyvūnas dingo kitame mieste.

Kodėl Lietuvoje tai privaloma?

Lietuvoje šunys, katės ir šeškai privalo būti paženklinti mikročipu ir įregistruoti Gyvūnų augintinių registre. Ženklinimą atlieka veterinarijos gydytojas, kuris kartu suveda duomenis apie gyvūną ir jo savininką. Ši tvarka padeda kovoti su gyvūnų palikimu, greičiau grąžinti pasiklydusius augintinius ir aiškiai nustatyti atsakomybę už gyvūną.

Kiek kainuoja?

Mikročipavimas — viena pigiausių ir vertingiausių investicijų į gyvūno saugumą. Procedūra atliekama pas veterinarą, o kaina paprastai nedidelė, ypač palyginti su tuo, kiek streso ir laiko sutaupo grąžindama dingusį augintinį. Priglaudžiant gyvūną iš prieglaudos, mikročipas ir jo registracija dažnai jau būna atlikti ir įskaičiuoti į priglaudimo mokestį.

Kaip padeda susigrąžinti augintinį

Antkaklė su žymele gali nukristi ar nutrūkti, o mikročipas lieka su gyvūnu visą gyvenimą. Būtent todėl tai patikimiausias identifikavimo būdas. Jei jūsų augintinis dingtų, čipas — didžiausia jo galimybė grįžti namo.