Norvegų lundehundas (Norwegian Lundehund)
Nesportiniai šunys · Norvegija
Vidutinė gyvenimo trukmė
12–15 m.
Svoris
9-14 kg
Ūgis
Patinas: 33-38 cm
Patelė: 30-36 cm
Energija
Vidutinė–aukšta
Šėrimasis
Vidutinis
Dresūra
Lengva
Draugiškumas
Vidutinis
Charakteris
Budrus, energingas, ištikimas, protingas
Aprašymas
Maža, vikri Norvegijos špico tipo veislė unikaliais anatominiais bruožais, įskaitant šešis funkcionalius pirštus kiekvienoje pėdoje ir nepaprastą lankstumą, specialiai pritaikyta medžioti papūgžuves stačiose uolėtose uolose.
Istorija
Sena norvegų špico veislė iš atokių Lofotenų salų, sukurta specialiai papūgžuvių medžioklei stačiose, uolėtose uolose. Jos unikalūs anatominiai bruožai leido naršyti pavojingoje vietovėje ir pasiekti paukščių lizdus. Vos neišnyko po Antrojo pasaulinio karo, bet buvo išgelbėta kruopščiomis veisimo programomis, dabar pripažinta AKC ir FCI.
Priežiūra
Judėjimo poreikis vidutiniškai didelis — pravartu kasdien skirti laiko aktyviam pasivaikščiojimui. Kailio priežiūra vidutinė — reguliarus šukavimas padės išlaikyti jį tvarkingą. Gana lengvai mokosi ir gerai reaguoja į nuoseklią dresūrą.
Sveikata
Veislėje pastebimi giminingos veislybos požymiai, įskaitant sumažėjusį vaisingumą dėl mažų vadų. Norvegijos lundehundai linkę į lundehundo sindromą – baltymus eikvojančią žarnyno būklę, sukeliančią periodišką viduriavimą, vėmimą, svorio kritimą ir ascitą, galinčią sukelti lėtinį gastritą ir skrandžio navikus. Mirtingumo tyrimas nustatė, kad 30 proc. mirčių iki 11 metų amžiaus sukėlė lundehundo sindromas, o dar 10 proc. – kitos virškinimo trakto ligos.
Kam tinka
Dėl nedidelio dydžio gerai tinka gyvenimui bute. Draugiško būdo ir gerai sutaria su žmonėmis, todėl tinka šeimoms. Neblogai mokosi, tad tinka ir mažiau patirties turintiems šeimininkams.
Priglaudimas
Grynaveislių šios veislės atstovų Lietuvos prieglaudose praktiškai nerasite, bet panašaus dydžio mišrūnų — apstu. Pažiūrėkite kelis pavyzdžius žemiau.
Dažni klausimai
Koks norvegų lundehundo charakteris?
Budrus, energingas ir ištikimas šuo, protingas ir savarankiško būdo.
Iš kur kilęs norvegų lundehundas?
Sena norvegų špico veislė iš atokių Lofotenų salų, sukurta specialiai papūgžuvių medžioklei stačiose uolose. Vos neišnyko po Antrojo pasaulinio karo, bet buvo išgelbėta kruopščiomis veisimo programomis.
Kuo išsiskiria norvegų lundehundo kūno sandara?
Turi unikalius anatominius bruožus, įskaitant šešis funkcionalius pirštus kiekvienoje pėdoje ir nepaprastą lankstumą, leidžiančius naršyti pavojingoje uolėtoje vietovėje.
Kokios sveikatos problemos būdingos norvegų lundehundams?
Veislė linkusi į lundehundo sindromą – baltymus eikvojančią žarnyno būklę, sukeliančią periodišką viduriavimą ir vėmimą. Tyrimas nustatė, kad 30 proc. mirčių iki 11 metų amžiaus sukėlė būtent šis sindromas.
Ar norvegų lundehundas tinka pradedantiems šeimininkams?
Ne itin – dėl retos, sudėtingos genetinės sveikatos problemos (lundehundo sindromo) ši veislė reikalauja patyrusio šeimininko, pasiruošusio atidžiai stebėti virškinimo sveikatą.
